- žabgalys
- žabgalỹs dkt. Kė́kštas li̇̀zdą sùka iš žabgalių̃ ir žolių̃.
.
.
žabgalys — žabgalỹs sm. (3b) DŽ2, žàbgalis (1) LD106(Škn) smulkus, menkas žabas: Latvis medsargis parvedęs žmogaus arklius iš iškados į kūtę ir ten pat pas kūtę įsmeigęs palaužęs tris alksnio žabgaliukus atžagarius Sln … Dictionary of the Lithuanian Language
žabgarys — žabgarỹs sm. (3b) žr. žabgalys: Kad pasnigtų, nors tuos žãbgarius suvežt Bsg. Parink žabgarių skiedryne Jnšk. Kaišiojo, taisė [tvorą], bet nesisekė – patrešę žabgariai lūžo, krito atgal – spraga nė kiek nesumažėjo J.Paukš. | Motina ir gaidį nuo … Dictionary of the Lithuanian Language
žagagalis — žagãgalis sm. (1) Grž žr. žabgalys … Dictionary of the Lithuanian Language